Žuvusiųjų registravimas yra disciplina, kuriai taikomi paskelbti standartai, ir tai nėra tas pats, kas žuvusiųjų skaičiaus vertinimas.
Įrašas, ne skaičius. Vienetas yra vienas asmuo: kas jis buvo, kur ir kada mirė ir kas žinoma apie tai, kaip. Skaičiaus, kurio nepatvirtina jokie įrašai, niekas kitas negali patikrinti, pataisyti ar panaudoti.
Kiekviename įraše nurodomi jo šaltiniai. Iš kur gauta informacija, kada ji gauta ir kiek registruojantis asmuo ja pasitiki. Du šaltiniai, kurie abu atsekami iki to paties pirminio šaltinio, yra vienas šaltinis.
Dublikatai yra pagrindinė klaida. Tas pats mirties atvejis registruojantį asmenį pasiekia kaip vardas, pravardė, aprašymas ir ligoninės numeris. Įrašų sujungimas yra dokumentuotas sprendimas, o ne paprastas sutvarkymas.
Nurodykite, kas yra šis skaičius. Dokumentuotų mirčių skaičius yra apatinė riba, o ne viso skaičiaus įvertis, ir pateikti jį taip, tarsi jis būtų visas skaičius, reiškia netinkamai panaudoti savo pačių darbą. Kai pateikiamas intervalas, nurodykite, kas jį lemia.
Neskelbkite to, kas kelia pavojų gyviesiems. Išgyvenusiųjų ir liudytojų vardų, tikslių vietų, kuriose tebėra pavojuje žmonių, ir detalių, pagal kurias galima nustatyti, kas su jumis kalbėjo. Įrašas, kurį saugu turėti, nebūtinai yra saugus skelbti.
Neleiskite, kad skaičius taptų teiginiu, kurio jis nepagrindžia. Kiek žmonių mirė, yra vienas klausimas; kas atsakingas, yra kitas klausimas, kuriam, remdamasis įrodymais, sprendimą priima teismas, o žuvusiųjų registras nėra kaltės nustatymas.
Šaltinis. Every Casualty Counts, Standards for Casualty Recording, https://everycasualty.org/standards/ ; International Committee of the Red Cross, customary international humanitarian law database, https://ihl-databases.icrc.org/en/customary-ihl
Kas tai nėra. Atsakomybės priskyrimo metodas ir ne kompetentingos institucijos darbo pakaitalas.