Tyrimas, prasidedantis nuo „raskite viską apie X“, baigiasi aplanku, kurio niekas negali panaudoti. Tyrimas pradedamas nuo pakankamai siauro klausimo, kad atsakymas į jį išspręstų klausimą — ir, svarbiausia, pakankamai siauro, kad atsakymas galėtų būti ne.
„Ar registruotas šio laivo savininkas yra ta pati bendrovė, kuri turi uosto sutartį?“ — tai klausimas. Galimi du atsakymai, ir abu yra naudingi.
„Ką slepia šis asmuo?“ — ne klausimas. Jis iš anksto daro prielaidą dėl atsakymo, o visa tai, kas randama vėliau, bus vertinama kaip šios prielaidos patvirtinimas. Tai nėra charakterio trūkumas; taip veikia visų žmonių dėmesys, todėl struktūra turi atlikti šį darbą.
Toliau – tokia tvarka:
- Užrašykite klausimą prieš ką nors tikrindami.
- Užrašykite, kas atsakytų į jį tiek vienaip, tiek kitaip.
- Tikrindami registruokite kiekvieną šaltinį, nurodydami datą ir tai, kas jame buvo pasakyta.
- Sustokite, kai į klausimą atsakyta, taip pat ir tada, kai atsakymas yra „ne“.
Ketvirtąjį punktą žmonės dažniausiai praleidžia. Tyrimas, kuriam nenustatyta sustojimo sąlyga, tęsiasi, kol kas nors pavargsta, o jo rezultatas yra krūva, o ne išvada.