Kai tik išvengiate tiesioginio pavojaus, naudingiausia, ką galite padaryti per kitą minutę, – kam nors pranešti.
Viena žinutė vienam žmogui, esančiam už paveiktos teritorijos ribų. Tas žmogus tampa pagrindiniu kontaktiniu asmeniu, į kurį kreipiasi visi kiti. Tai neleidžia šešiems artimiesiems skambinti jums vienam po kito, kol bandote judėti, ir neleidžia šešiems artimiesiems skambinti skubiosios pagalbos tarnyboms ir pranešti apie jūsų dingimą, nors jūs nesate dingę.
Rašykite, neskambinkite. Tikro incidento metu mobiliojo ryšio tinklas per kelias minutes tampa perkrautas. Tekstinė žinutė užima keliasdešimt baitų, todėl bus įtraukta į eilę ir pristatyta, o balso skambutis tiesiog nepavyks. Balso skambučiai taip pat užima pajėgumus, kurių reikia skubiosios pagalbos tarnyboms.
Pasakykite keturis dalykus ir nieko daugiau.
- Esu saugus.
- Kur maždaug esu.
- Kur vykstu, jei apskritai kur nors vykstu.
- Kada vėl susisieksiu.
Ketvirtąjį dalyką žmonės pamiršta dažniausiai, nors būtent jis neleidžia kitoje telefono pusėje kilti panikai. „Vėl parašysiu šeštą valandą“ tylą iš nelaimės įrodymo paverčia laukta pertrauka.
Padarykite tai, kol jūsų baterija dar nėra problema. Dabar tai beveik nieko nekainuoja, o po dviejų valandų gali būti neįmanoma.