Per kiekvieną pastarojo dešimtmečio ekstremaliąją situaciją melaginga informacija pasklido greičiau nei pati ekstremalioji situacija. Dalis jos būna išgalvota. Didžioji dalis — tikra žinutė apie kitą vietą arba tikra žinutė iš prieš trejus metus.
Iš kur iš tikrųjų gaunama oficiali informacija. Kiekviena šioje svetainėje minima šalis nurodo savo krizės informacijos kanalą — vyriausybės svetainę, transliuotoją, mobiliojo ryšio perspėjimo sistemą arba visas tris. Raskite savąjį dabar, kol nieko nevyksta, ir žinokite, kaip jis atrodo. Asmuo, niekada nematęs tikro perspėjimo, negali atskirti suklastoto perspėjimo.
Trys patikrinimai, kurių kiekvienas trunka dešimt sekundžių.
- Kas tai pasakė pirmas? Ne kas jums tai atsiuntė. Jei pėdsakai baigiasi ekrano nuotrauka, turite ekrano nuotrauką, o ne šaltinį.
- Kada? Degančio pastato nuotrauka nenurodo datos. Tas pats vaizdas pakartotinai naudojamas per kiekvieną krizę.
- Kur? Ieškokite vaizde ko nors, kas nustatytų vietą: ženklo, valstybinio numerio ženklo, ant parduotuvės fasado esančios kalbos.
Taisyklė apie persiuntimą. Jei to nepatikrinote, nepersiųskite. Per tikrą ekstremaliąją situaciją žmonės, kuriuos mylite, vadovausis jūsų siunčiamomis žinutėmis, o gandas keliaus su jūsų vardu.
Jei nesate tikri, pasakykite tai, ką iš tikrųjų žinote: „Mačiau žinutę, kurioje teigiama X, tačiau negalėjau to patvirtinti.“ Tai naudinga išsiųsti. Persiųstas gandas — ne.